Gyvename savo gyvenimą, niekada nežinodami, kada ateis diena, kai nutiks kažkas nepaprasto. Šiandien miesto centre tvarkiau visiškai įprastus reikalus, kai pamačiau saulės šunį – gana dažnas reiškinys, bet jis buvo toks ryškus, kad nusprendžiau jį nufotografuoti.
Tačiau kai išlipau iš automobilio, supratau, kad išryškėjo kažkas sudėtingesnio, ko, esu beveik tikras, dar niekada nebuvau matęs. Saulės šunys buvo sujungti su aureole aplink saulę, bet viršuje buvo „apversta” vaivorykštė, tarsi milžiniška šypsena danguje.
Pasinaudojau labai technologiška saulės blokavimo priemone, kurią kartais turiu kišenėje, kad pabandyčiau šiek tiek geriau išryškinti spalvas. Kaip žemės mokslų dėstytojas paprastai dėstau apie klimatą ir orus, tačiau reiškiniai, susiję su šviesos lūžimu nuo šešiakampių ledo kristalų viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, išnyksta, kai kalbama apie pasaulinę klimato kaitą ir panašius dalykus.
Taigi, nesu įsigilinęs į smulkesnes atmosferos šviesos lūžio efekto detales, todėl turėjau atnaujinti žinias apie tai, ką mačiau.
Čia vienu metu vyko penki reiškiniai, visi susiję su šviesos lūžiu viršutiniuose atmosferos sluoksniuose esančiuose ledo kristaluose: 22 laipsnių aureolė, 46 laipsnių aureolės dalis, du saulės šunys, viršutinė liestinė ir aukštai virš jos – cirkumzenitinis lankas (apversta „vaivorykštė”).
Teko skaityti, kad lankai nėra neįprasti, tačiau pastebimi rečiau, nes jie paprastai atsiranda virš galvos, kur žmonės nėra linkę žiūrėti. Pats to nepastebėjau, kol pakeliui namo nesustojau ir nepabandžiau dar kartą užfiksuoti lanko. Jis matomas toliau pateiktoje nuotraukoje.
Gražūs dalykai gali jus aptikti bet kada. Tereikia jų ieškoti!
